prikrauti

prikrauti
prikráuti tr. 1. K pilną pridėti: Prikimštas, pripiltas, prikrautas SD160. Sunkiai prikrautas vežimas J. Prikróvėm vežimą, net arkliai neveža Lzd. Prikróvė tiek, kad arklys nė iš vietos Grž. Jei tiktai geras oras pasitinka, par porą nedėlių [bitės] savo aulius pilnus prikrauna S.Dauk. Prikrauk dvylika laivų, o vieną tuščią palik mum BsPIV203. Surinko tada ir prikrovė dvylika pintinių trupučių Ev. Prikrauk vyrams tiemus maišus jų istrova (javais, javų) BB1Moz44,1. | prk.: Audrų, perkūnijų prikrauti, lingavo debesų laivai S.Nėr. ^ Ubago terbos neprikrausi VP47. | refl. tr.: Jis prisikrauna pilnas kišenes obuolių rš. Laivui nemaža reikia prisikrauti kuro J.Balč. Prisikrovęs maišą mėsos, norėjo išeiti laukan BsPII5. 2. daug pridėti (ant ko): Ant stalo knygų tarytum kraute prikráuta J.Jabl. Čia buvo prikrauta ant stalo gardžiausių valgių J.Balč. Padarykit tai, prikraukit galvijus jūsų ir leiskitės (keliaukite) Ch1Moz45,17. 3. refl. tr. daug susikaupti, susitaupyti: Daug prisikrovė senųjų amžių pasakų rš. Jis ten turtų prisikrovė J. Grigas turėjo prisikrovęs gero skatiko, tik buvo labai šykštus V.Krėv. Beapgaudinėdamas prisikrovė turtų KrvP(Prn). 4. KII2 užtaisyti (šaunamąjį ginklą). 5. DŽ pripildyti (bateriją). 6. euf. priteršti, pridergti: Pastačiau vaiką ant suolo, ir prikróvė Ds. Diržą nespėjo atsileisti ir prikrovė lenteres Skr. ^ Duodu kepurę prikraut, kad ir šiandien gavai [mušti] rš. 7. euf. įtaisyti, prigyventi: Prikróvė vaiką mergei, o pats į Prūsus Lnk.
◊ vežìmą prikráuti daug pripasakoti: Tai aš tamstai galiu [pasakų] vežìmą prikráuti Lž.
\ krauti; antkrauti; apkrauti; atkrauti; įkrauti; iškrauti; nukrauti; pakrauti; perkrauti; prakrauti; prikrauti; sukrauti; užkrauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • prikrauti — prikráuti vksm. Prikráuti pinti̇̀nę grỹbų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • krautinis — krautìnis, ė adj. (2), krautinis (1) 1. toks, kiek prikrauti galima: Krautìnį (kaip tik prikrauti gal) vežimą šieno prikroviau J. 2. kraute krautas: Krautinis (pršn. sumestinis) vežimas – kurs jau prikrautas J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakrauti — tr. 1. prikrauti, pridėti: Važiavau prieš kalną, vežimas sunkiai pakrautas, o kumelaitė silpna Rmš. Jis tempia paskum save nedideles rogutes, pakrautas aukšta dėže P.Cvir. Miškas klampus, kelias prastas, ir norėdamas daugiau kaip dešimtį pabėgių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rungas — rùngas (vok. dial. runge) sm. (1) Žd, Krtn, Tl, (3) Kv, Vn, Erž, Rs, Gž, Lkš, Pžrl, ruñgas (4) NdŽ, rùngai pl. (1) 1. Q424, R296, N, K, DŽ, NdŽ į ratų skersaplautį įstatomas pagalys, prie kurio laikosi šoninės lentos: Vežimas turi keturis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkrauti — 1. tr. N uždėti ant ko: Užkrauk da ir šitą gubą ant vežimo Ds. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro BsPIV3. Mačiau asilus, vynu užkrautus CI273. Ir užkrovė kožnas ant savo asilo BB1Moz44,13. | Liepė ponai užkrauti tam Leonui gelžinius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vežimas — vežìmas sm. (2) RŽ, vežìmos ind. 1. R151, MŽ200, Sut, L, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, PolŽ1170, Jrb, Als, KlvrŽ, Trk, Jdp → vežti 1: Rąstų vežìmas NdŽ. Anos vyras dirba pri akminų vežìmo Vvr. Gavo dešimtį litų už tą [v]andens vežìmą Pkl. Mat anie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kretilas — krẽtilas dkt. Sūrių prikrauti̇̀ kretilai̇̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antkrauti — (dial.) tr. 1. ant viršaus uždėti: Liepa ant tų lentelių sluogus antkrauti S.Dauk. 2. prk. uždėti, paskirti: Žmogus … nebegali išmokėti antkrautus jam vyresnybinius mokesčius A1884,361. krauti; antkrauti; apkrauti; atkrauti; įkrauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrauti — tr. 1. K apdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkroviau jį visokiais daiktais J. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais P.Cvir. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa Blv. Paėmė ir apkrovė šienu rūbus Ds. Vieną kartą asilas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkrauti — tr. 1. padėti į šalį, kas buvo užkrauta: Bernas atkrovė nuo kelio medžius rš. Atkrovė užverstus daiktus [nuo durų] M.Valanč. 2. patuštinti, kas buvo prikrautas ko: Atkrauk šalinę šienui Ds. 3. atidėti, paskirti tam tikrą kiekį, dalį ko: Atkrovė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”